Giedrė

1907 m. poros dvarų savininkas, ūkio reformatorius ir nenuilstantis lietuvybės puoselėtojas, Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjas Vladas Putvinskis-Pūtvis parašė bene gražiausią savo grožinį kūrinėlį – legendą „Giedrė“.

Tai pasakojimas apie tuos laikus, kai neįžengiamų miškų ir klampių bedugnių apsuptyje žemaičiai gyveno santarvėje su gamta ir miško dvasiomis, kai įtvirtinti piliakalniai ir ant jų kūrenami apie pavojų įspėjantys laužai dar galėdavo apsaugoti nuo atėjūnų iš anapus girios, nuo jūros pusės, bet jau negalėjo niekuo padėti pasirodžius „geležiniams“ žmonėms... Tai buvo laikai, kai ežerų ir upių pakrantėse dar buvo galima išgirsti žlugtą skalaujančias, besijuokiančias ir krykštaujančias laumes, dar buvo galima pamatyti jas pievoje – besišukuojančias plaukus, šokančias rateliu ar ramiai liūliuojančias vaikus.